Pacientų laukia šeimos gydytojas Marius

Jau daugiau nei mėnesį Pakruojyje ir Žeimelyje pacientus priima šeimos gydytojas Marius Šilinskis. Jaunas daktaras grįžo dirbti į gimtinę – Pakruojį. Šiltai buvo sutiktas Pakruojo pirminės sveikatos priežiūros centre bei Žeimelio ambulatorijoje. Naujai įsidarbinusį gydytoją pacientai jau spėjo įvertinti, o 28 metų amžiaus M. Šilinskis džiugiai kalba apie savo kelią mylimo darbo link.

„Atžalyno“ gimnaziją baigęs jaunas vyras pasirinko studijas Lietuvos sveikatos mokslų universitete. Medicinos studijos – ilgas ir kruopštus mokslas, kuriam reikėjo 9 metų. Vertindamas praėjusias dienas, Marius sako, kad pasiryžti tam pačiam antrąkart būtų sudėtinga, tačiau nuo mažumės galvojo apie studijas, susijusias su tiksliaisiais mokslais, galbūt farmacija, nes puikiai sekėsi chemija, kiti dalykai. Gydytojo darbas, pasak jo, labai įdomus, be to, nuolat tenka bendrauti su pacientais, o jam būtent tai teikia didžiausią džiaugsmą. „Kiekvienas atėjęs iš pradžių būna nedrąsus, tačiau stengiesi padėti, patari, tampi ir psichologu“,- tai, kad šeimos gydytojas ne vieno karto specialistas, pamini M. Šilinskis. Su kiekvienu pacientu norintis užmegzti šiltą kontaktą, priima tai, kad pacientai skambina telefonu ar parašo per socialinius tinklus, svarbu – gauna patarimą, kai jiems to labiausiai reikia.

Šeimos gydytojų trūksta visoje šalyje, dirbti galėtų bet kuriame mieste, tačiau apsidžiaugė, kai  kvietimą gavo iš Pakruojo. „Čia teko dirbti rezidentūros metu, todėl dabar grįžau, visus jau pažįstu, viską žinau, o ir Pakruojis man – savas, tinkamas gyventi“,- sako M. Šilinskis. Vardina kitus gimtojo rajono pliusus – netoli nuo jo yra didesni miestai – Šiauliai ir Panevėžys, čia – šeima, čia – likę draugai ir pažįstami, o galiausiai – ramu, saugu, tvarkinga.

Gydytoją maloniai nustebino Žeimelis, ambulatorijos kolektyvas puikiai priėmė naują darbuotoją, pacientai taip pat džiaugiasi, kad juos gydys jaunas, „šviežių“ žinių turintis. M. Šilinskio nuomone, sveikatos priežiūra turi būti lengvai pasiekiama ir prieinama kiekvienam, todėl stengiasi pacientų bėdas išspręsti vietoje, pas vyresnius, sunkesnius ligonius vyksta į namus.

Ar jau spėjo išmokti pacientų bėdų „neparsinešti namo“? Marius šypteli – to, matyt, reikia ilgai mokytis, nes tenka pagalvoti, kaip vienam ar kitam pacientui sekasi gydytis, ypač, kai tai būna sudėtingesnės ligos. „Įdomu, kaip vyksta gijimas, ar viskas gerai, nors tuo pačiu stengiesi apie tai ir negalvoti, bet nei vienas pas gydytoją neateina dėl to, kad nori pasidžiaugti, toks jau mūsų darbas“,- sako, priduriantis, kad po tiek metų trukusių mokslų kol kas dar nesusirado rimtų hobių. „Dar vis norisi pasimėgauti laisvu laiku, kai nereikia mokytis, nors medicininė literatūra – nuolatinis palydovas, kaip ir konferencijos, mokymai. Medicina kasdien tobulėja, reikia spėti ir gydytojams“,- apie visą gyvenimą trunkantį mokslą pasakoja.

M. Šilinskis šeimoje – ne vienintelis, pasukęs tokiu keliu. Jo mama daugybę metų dirba Šiaulių ligoninėje, sesuo – farmacininke Šeduvoje.

PSPC informacija

Visos naujienos