Registruotis
Skambinkite I–V 8:00–18:00 (8 421) 69 046

Gydytoja Ieva Šablinskaitė pataria, kaip apsisaugoti nuo peršalimo ligų

10 / 25 / 2017

gydytoja

Šąlant orams dažnėja peršalimo ligų. Jei ne patys, tai mūsų aplinkoje tikrai atsiranda sergančių. Taigi, ką reiktų daryti, norint apsaugoti save bei artimuosius.

Pirmas apsisaugojimo būdas – rankų plovimas. Plaudami rankas šiltu vandeniu su muilu, pašaliname nemažai mikroorganizmų nuo rankų, kurios neretai tampa infekcijos plitimo keliu. Rankas reikia plauti po įvairių kontaktų, ypač grįžus namo, o namuose, jei jau yra sergančių. Ne visada yra galimybė rankas nusiplauti, ypač viešose vietose. Tokiu atveju, patariama su savimi turėti dezinfekuojančio skysčio ar vienkartinių dezinfekuojančių servetėlių.  

Kaip jau minėta, įvairūs mikroorganizmai plinta per rankas. Kitas dažnas užsikrėtimo kelias – oro lašelinis, tai yra, kaip bakterijos bei virusai plinta mums čiaudint ar kosint. Taigi, kitas būdas sumažinti infekcijos plitimą – čiaudint ar kosint prisidengti, tačiau ne delnu. Jei turite galimybę, prisidenkite vienkartine servetėle ir ją išmeskite, jei šalia servetėlės neturite – kosėkite ir čiaudėkite į prisidengę vidiniu alkūnės paviršiumi.

Plitimo būdai trumpai aptarti, kitas svarbus peršalimo ligų aspektas – virusų ar bakterijų patekimo kelias. Dažniausia ligos sukėlėjai patenka per gleivines: akis, burną bei nosį, todėl svarbu neliesti, netrinti akių ar veido rankomis. Tokiu būdu, net ir esant mikroorganizmų ant mūsų rankų, sumažėja galimybė jiems patekti į mūsų organizmą.

Nors ir labai stengsimės išvengti bakterijų ir virusų, tačiau tai neįmanoma. Visada išlieka rizika susirgti, minėti būdai padeda šią riziką mažinti. Todėl labai svarbus ir mūsų imunitetas, jo stiprinimas. Kalbant apie imunitetą, labai svarbus tinkamas poilsio rėžimas. Rekomenduojama miegoti 7 – 9 valandas. Mums pakankamai neišsimiegojus, išsiskiria streso hormonai, kurie patys savaime stipriną uždegiminius procesus mūsų organizme, kas apsunkina organizmo kovą su galimos ligos sukėlėju ar sveikimą, jau sergant. Be miego trūkumo svarbu ir vengti streso. Stresas neatsiejama gyvenimo dalis ir net reikalingas, jei jis nėra nuolatinis. Nuolatinis stresas verčia organizme skirtis hormonus, kurie silpnina žmogaus imuninį atsaką. Todėl labai svarbu, net ir patiriant nuolatinį stresą mokėti atsipalaiduoti, pailsėti.

Ne ką mažiau svarbus ir fizinis aktyvumas. Rekomenduojama bent 30 minučių greito ėjimo kasdien. Nuo fizinio aktyvumo neatskiriama ir tinkama mityba. Labai svarbu valgyti pakankamai vaisių bei daržovių, kuriuose gausu vitamino C ir E, beta -  karotino ir cinko. Šių medžiagų galima gauti valgant uogas, citrusinius vaisus, kivius, obuolius, svogūnus, špinatus, morkas. Taigi valgydami skanų maistą, galime stiprinti savo imunitetą.

Imuniteto formavimui labai svarbūs skiepai. Tai lyg treniruotė organizmui prieš gręsiančias ligas. Pasiskiepijus organizmas pasiruošia galimai ligai. Pasiskiepijus galime išvengti ligos, o jei jau susirgsite, ligos eiga bus lengvesnė, komplikacijų rizika mažesnė.

Aptarta, ką reikia daryti, norint stiprinti imunitetą, tačiau ko reiktų nedaryti? Labai svarbu nerūkyti. Rūkymas keletu aspektu padidina tikimybę sirgti peršalimo ligomis. Pirmiausia silpnina mūsų imunitetą – organizmo galimybę kovoti ir gintis nuo įvairių mikroorganizmų. Antra, rūkymas kenkia kvėpavimo sistemai, jos gleivinei, pažeisdamas apsauginę jos funkciją. Rūkant kvėpavimo gleivinė pažeidžiama ir nebegali efektyviai šalinti gleivių, į kurias patenka įkvėpti ligos sukėlėjai. Taip pat svarbu nevartoti alkoholio, nes alkoholis kaip ir rūkymas kenkia žmogaus imuninei sistemai.

Šimtaprocentinės apsaugos nuo peršalimo ligų nėra, tačiau yra nemažai būdu, padedančių sumažinti riziką sirgti. Propaguodami šiuos būdus ne tik išvengsime peršalimo ligų, bet ir visapusiškai stiprinsime sveikatą.

Visos naujienos Visos naujienos